Follow by Email

2011 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

Drakonų era

      
  Negaliu nieko neparašyti apie drakoną. Tai labiausiai laukti Naujieji ir geriausi būsimi metai. Jau jaučiu kaip mano viduje rusena Drakono ugnis ir šią naktį ji išsivers:) Sako, kad šiuos Naujus reikia sutikti audringai: šėlti, linksmintis, taip pagerbiant Drakoną. Tai yra pats mistiškiausias ir labiausiai gerbiamas zodiako ženklas Rytuose. Ką mums pranašauja ateinantys Drakono metai?
          Rytuose laikoma didžiule sėkme gimti Drakono metais, ne veltui jis saugo kinų imperatorių. Užsitikrink Drakono paramą ir tau garantuota sėkmė bei aukšta padėtis visuomenėje. Bet jei užsitrauksi jo nemalonę...Drakono įtūžis grėsmingas. Jis garbingas, tačiau pavojingas, ne kerštingas, tačiau greitai užsiplieskia ir iš karto baudžia. Žodžiu ateinančiais metais prieš bet ko imantis patartina tris kartus pagalvoti.
           Ateinančių metų globėjas - juodasis Drakonas, Čia slypi konfliktas, nes drakono stichija - ugnis. Jeigu metų globėjo energetika sudaryta iš dviejų priešingų stichijų, ramaus gyvenimo nelauk - bus arba audringos permainos, arba sąstingis.
           Drakonas - išminties lobynas, ne veltui daugelio legendų herojai eina pas jį prašyti patarimo. Patartina ir jums įsiklausyti į jo rekomendacijas - tada greitai pasieksite tai, kam anksčiau prireikdavo kelerių metų.
           Ateinančių metų talismanas - gyvas Drakonas. Ne mitinė būtybė, o gyvas žmogus, gimęs Drakono metais. Jei norite pritraukti sėkmę, draugaukite su Drakono genties žmonėmis. Jei nepažįstate drakono metais gimusių žmonių, pasistenkite kuo greičiau ištaisyti šį stygių - ilgiems metams turėsite ištikimą draugą.
           Tik atminkime, kad Drakonai ypatingi žmonės, jie daug duoda ir daug reikalauja. Jie yra kilnūs, aistringi, bet atkakliai siekia savo tikslo, juk jų stichija - proto valdžioje.
            Taigi mylėkime, globokime, lepinkime ir saugokime Drakonus. Linkiu visiems šalia savęs turėti patikimą ir ištikimą Drakoną:) Sveikinu visus, o ypatingai Drakonus su Naujų Metų pradžia. Šiais metais mums ir pasaulio pabaiga nebaisi, nes pakilsime mes labai aukštai:)
 
Ir pasigrožėkime nuostabiu menu:)
























2011 m. gruodžio 30 d., penktadienis

Nuo ko viskas prasidėjo

       Taigi, o mano pirmasis atradimas - TAPYBA. Kurti pradėjau labai senai, būdama mokyklinukė. Dar Elektrėnuose lankiau dailės mokyklą. Puikiai prisimenu, labiausiai nemėgau piešimo, o dabar jo taip reikia:) Mokykliniai sąsiuviniai būdavo pripaišyti nuo pradžios iki pabaigos. Antraštės išpuoštos, dekoruotos ornamentais, spalvomis su įvairiausiomis detalėmis ir jų dydžiais. Viskas nuo to ir prasidėjo. 
     Dar tada nesupratau, kuriuo keliu nueisiu, nes jų buvo daug. Man menas tolygus sportui: gimnastikai, šokiams, akrobatikai - meilę jiems jaučiu iki dabar, tačiau, turi prisitaikyti prie pokyčių, kad ir kaip liūdna būtų. Mažas miestelis neteikė daug galimybių atrasti save, o paaugusi per savo neatsargumą patyriau traumą, pakeitusią viską. Taip ir pasibaigė mano vienas iš džiaugsmų:) Tačiau tuo gyvenimas ir ieškojimas nesustojo.  
        Atvažiavusi į Kauną išvis nustojau piešus, kūrus. Įsisukau į naują ritmą. Nauja aplinka, draugai, mokykla, na neslėpsiu, mokykloje reikdavo piešti, bet ne visada tai būdavo daroma iš širdies. Ir vieną dieną, jei neklystu, buvo 2009 metų vasara. Sugalvojau stoti į dailės akademiją, tik nesenai vėl buvau paėmusi teptuką į rankas. Nežinau kokia sėkmė mane lydėjo, tas dienas, kai laikiau stojamuosius egzaminus. Įstojau per stebuklą. Ekspromtu sugalvojau, ne kažką žinojau, ekspromtu stojau, per stebuklą papuoliau:) Su tuo stebuklu gyvenu dar iki dabar. 
       Pačiai labai sunku rašyti, gal daugiau papasakos mano darbai:)   http://atraskitesave.blogspot.com/p/tapyba-painting.html arba tiesiok Puslapis - Tapyba - paintins:))

2011 m. gruodžio 29 d., ketvirtadienis

Sutažas

Sveikos gražuolės, Jau tikriausiai žinote prieš keletą metų pradėjusią populiarėti naują aksesuarų ir ne tik techniką - sutažą. Tai labai unikali technika, gimusi Prancūzijoje, Menų Motinos šalyje. 

Sutažas (pranc. soutache) – virvutė iš skersai sukryžiuotų spalvotų siūlų, naudojama drabužių puošybai. Buvo naudojama paslėpti siūles ir taip pat moteriškų rūbų dekoravimui ir karinių uniformų puošimui. Sutažo technika atsirado Prancūzijoje XIV amžiuje. Ši technika buvo naudojama ne vien drabužių puošybai, bet ir papuošalams. Prie šios technikos kūrimo daug prisidėjo olandai, taip atsirado technika panaši į rusiška kaspinų pynimą. Technika pergyveno daug istorinių įvykių, kol tapo savarankiška meno kryptimi. XIX – XX sutažo technika buvo primiršta ir naudojama tik teatro kostiumams puošti. Sutažo juostelės būna įvairių spalvų, dažniausiai gaminama iš natūralių medžiagų šilko ir vilnos. Taip pat iš sintetinio ir pusiau sintetinio pluošto, pavyzdžiui viskozės, taip pat naudojamos metalo gijos iš sidabro ir aukso. Sutažo technika siuvinėtų drabužių galima sutikti visame pasaulyje Rusijoje, Vakarų Afrikoje, Maroke, Meksikoje puošti mariachi muzikantų rūbai.



















 Antram gyvenimui sutažo techniką 90-ais XX a. metais prikėlė Izraelio dizainerė Michal Negrin. Dizainerė sutažo technika panaudojo kurdama juvelyrinius papuošalus. Sutažo techniką juvelyrikoje plačiai išgarsino Dori Csengeri madų namai. Nuo 1997 metų garsios Izraelio dizainerės Dori Csengeri ir Rina Mor privertė pasaulį pripažinti faktą, kad atsirado nauja kryptis juvelyrikoje. Sutažo technikos atgimimas suklestėjo dabartinių metu ir yra labai madingas. Šią technika gaminami įvairūs papuošalai ir aksesuarai: kolje, sagės, auskarai, apyrankės, diržai, rankinės, vėduoklės ir kt. Kiekvienas gaminys unikalus, nes yra vienetinis. Papuošalų gamybos procesas, tai kruopštus darbas naudojant sutažo virvutę, brangius ir pusbrangius akmenis, biserį ir karoliukus.















Tai yra vienetiniai dirbiniai, nes niekados nepakartosi tokio pačio antro vėrinio, sagės ar apyrankės. Mano mėgstamiausi yra auskarai. Du vienodi neišeina niekada. Skiriasi kryptis, pasislinkimas, užsukimas, noriu pasakyti, kad neįmanona padaryti panašiu kaip du vandens lašai, dėl to kiekvienas darbas yra unikalus. Tai labai kruopštus ir laiko reikalaujantis užsiėmimas. Juostelę prie juostelės siūni smulkia adatėle. Tik nesenai pradėjau daryti sages. Mamytei žinoma:) Dabar jau galvoju ir apie apyrankes, vėliau gal išvystysiu ir visą rinkinį. Pradėjau tik 2011 metų viduryje, dabar be to negaliu gyventi. Kiekvieną dieną galvoju, ką naujo padaryti. Kaip plačiau taikyti sutažą? Iš pradžių dariau tik sau pačiai, tai pirmas kartas kai darbai pasieks kitų akis. 

Vienas auskaras daromas nuo 3 iki 9 valandų, priklausio nuo sudėtingumo. Du auskarai gaunasi apie 10 ar 16 valandų, tam tikrai reikia turėti laiko, O subadyti pirštai tikrai nepyuošia moters, bet viskas tik dėl malonumo. Labai smagu daryti, o dar smagiau nešioti. Užsukite į mano papuošalų galeriją:) O jei susidomėjote mano darbais, tai žinokit kainos atitinka rankų darbo vertę.  Išmokime vertinti savo ir kitų rankų darbą ir tobulėkime kartu. Mūsų rankos gamina ne pigę pramoninę prekę, o aukštos kokybės, meninę vertę turinčius dalykus. Papuošalai nuotraukose autoriniai.

P.s. Daugiau nuotraukų rasite žemiau esančiame Puslapyje. -Sutažas. 
Dėkui kad domitės:) Darbų bus daugiau:)

2011 m. gruodžio 28 d., trečiadienis

Tai tik kelio pradžia

       Sveiki visi. Esu jauna, auganti menininkė, šiuolaikiška ir optimistiškai žvelgianti į gyvenimą. Domiuosi viskuo kas suteikia ramybę, skleidžia gėrį ir pozytyviai nuteikia gyvenimui. Tai kas gražu ir gera, kas netrikdo ir neskaudina manęs. Atrodo ramiai gyvenu?:) Pasitaiko visko. Darbas, mokslai, meilė kartais įtraukia į sudėtingus gyvenimo verpetus, visam tam yra išeitis. Puikus būdas pailsėti, užsimiršti ir net tobulinti save, išplaukti iš šio gyvenimo sukūrio, į kurį visi esame įsukti. Tai yra tau miela, įdomi ar pelną nešanti veikla. Tiek daug yra dalykų kurių nežinome, apie kuriuos girdėjome, bet neišbandėme. Tiek daug yra būdų tobulintis, tik reikia juos atrasti, kiekvienam pagal save, arba išbandyti tai, ko niekados gyvenime nebandytumėt, kad tvirtai galėtumėt pasakyti - aš žinau, kas tai yra.
        Aš dar pati tik ieškau, kol kas iš lėto, bet juk nėra kur skubėti. Gyvenimas mus neša nesuvokiamu greičiu. Negalime atsilikti, kitaip bus per vėlu: kažkas taip pasakytų, ir gal net pati taip pagalvočiau, tačiau, atrasti save, niekada nebus vėlu. Raskime nišą, kuri teiktų mums norimų pojučių, kuri mus džiugintu, neštų pelną. Piešimas, muzika, šokiai, kolekcionavimas, knygų skaitymas, mašinos ir t.t. Gali būti viskas, ko jūs tik panorėsite.
         Esu Rasa, užaugusi mažame miestelyje - Elektrėnuose. Atkeliavusi gyventi į Kauną. Daug teko pereiti, paaukoti keletą metų, pakeisti keletą gyvenamųjų vietų, kol radau pirmą sritį, kurioje jaučiuosi tikrai labai gerai. Atrodė pasaulis nušvito skirtingomis spalvomis. Na aišku, prieš tai buvo didžioji meilė, bet nieko nėra amžino. Dėl to ir turime nesustoti, kiekvieną dieną žengti žingsnį pirmyn. Dabar esu III kurso tapybos studentė VDA - KDF. Supratau, kad jau per ilgai užsibuvau vienoje srityje. Žinoma, menas - platus reikalas:) tobulėti ir ieškoti gali ilgai ilgai. Atėjo laikas kai nusprendžiau imtis kažko naujo, kažko kitokio, kas skiriasi nuo mano ankstesnių veiklų, ko dar nesu bandžiusi. Svarbiausia įveikti save, perlipti, ir niekada nesustoti. Tikiuosi pavyks man, o jei taip atsitiks, tai pavyks visiems. Troškimų, valios ir užsispyrimo, be jų ir saulė tampa nebegeltona. Patikėkit, žinau ką sakau. Kad taip būtų lengva daryti, kaip rašyti, galvoja dabar tikriausiai visi. Ir nereikia čia jokių vaistų ar vitaminų. Reikia pamilti save ir eiti vis sudėtingesniu keliu.
       Dabar mano naujasis tikslas susipažinti ir dirbti su e-marketingu, jo teikiamomis galimybėmis. Family-oriented Corporation (šeimos parduotuvė) yra pirma tokia įmonė su kuria pradėjau dirbti ir sekasi man labai gerai. Apie visą kitą sužinosite dienoraščio eigoje.