Follow by Email

2012 m. sausio 25 d., trečiadienis

Antano Zmuidzinavičiaus peizažai

Kaip Zmuidzinavičiaus tapyba perteikia peizažus? Jis jį  romantizuoja, idealizuoja, simbolizuoja. Kai kurių peizažų aplinka supaprastina, spalvos ramesnės, monochromiškesnės. Kituose darbuose elgiasi atvirkščiai, jo perdėtas saldumas tampa atgrasus, nepatrauklus, gąsdinantis bendrą paveikslo estetinę išvaizdą. 
Negaliu teigti, kad man visiškai nepatiko autoriaus darbai parodoje "Peizažas tapyboje: nuo Antano Zmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų", kuri veikia nuo 2012 sausio 26d. iki vasario 26d. Juos apibrėžčiau kaip tvarkingus, lyriškus su realizmo bei liaudies meno užuomazgomis. Paveikslai nesužavi ir neprikausto ilgam darbo nagrinėjimui, o jei ilgai ir išlieka vaizdas atmintyje, tai tik dėl saldaus motyvų vaizdavimo. Tai tampa panašu į hiperbolizavimą, nors pats autorius manau to nesiekė. Jis idealizuoja peizažą, suteikia jam idealaus pasakiško, perdėto grožio iliuzijas. Paveikslą paversdamas lyg paveiksliuko, pasakos motyvu, jis idealizuoja, perkuria, suteikia jam pasakiško, perdėto grožio.

                                                "Užgesęs vulkanas"

Romantizuoja Medžius, dangų. Tai rodo žavėjimas gamtos grožiu. Per peizažą išreiškia savo vidinias emocijas, nuotaikas, pakyla virš buitiškumo, kasdieniškumo. Romantizuodamas gamtą, taip parodo sąlyti su ja, dvasinį artumą. Per gamtą išreiškia savo vidinę  būseną.
Nors jo kūryba vertinama kritiškai ir laikoma prastu pavydžiu, tačiau visiems mums jis yra labai svarbus, kaip Lietuvos menininio gyvenimo puoselėjimo ir garsinimo dailininkas. Paliko didelį kūrybos palikimą, buvo garsus tų metų kultūros veikėjas Lietuvoje. Aplankykite jo darbų parodą.:)

2012 m. sausio 15 d., sekmadienis

Pinigai pagal trispalvę

Man įdomi ir svarbi jūsų visų nuomonė, čia apsilankiusiųjų ir skaitančių ši tekstuką. Pasakykit man, kas jums yra pinigai? Kokias nuotaikas, pojūčius jie jums kelia? Ar tai yra dalis laimės, ar grėsmės ženklas? Kalbant apie pinigus tiek iškyla klausimų, į kuriuos net nežinau kaip viena galėčiau atsakyti.

Mat dabar dirbu prie vienos temos. Kurios objektą pasirinkau pinigą. Tai gali būt bet kokia valiuta, bet konkrečiau apsistoju ties doleriu. Nereikia jo sureikšminti, jis man tiek pat reiškia kiek euras ar litas, tiesiog jo struktūra man labiau tinka. Tegul jis būna visų valiutų orientyras. Taigi, dolerį pasirinkau kompozicijos temai atskleisti. Pagal mūsų trispalvės spalvas, jų reikšmes, o  reikšmės yra tokios: geltona spalva - tai saulė, žalia - laukų spalva, raudona- kraujas. Ir kaip visą tai siejąs su pinigais? Į tai aš ir bandau atsakyti, o tai iš pradžių pasirodė labai paprastai. 

Važiuodama iš universiteto namo troleibusu, kaip visada ten gimsta geriausios idėjos:) Kilo mintis vaizduoti pingą. Kodėl? Pirminė mano mintis buvo tokia: dėl pinigų daromi patys baisiausi dalykai. Dėl pinigų žudoma, kariaujama, vagiama, tikriausiai, tik spėju, kad dėl žalių padaroma 90% nusikaltimų. Ir kas gi tai yra, jei ne kraujas. Kraujas liejamas visam pasaulyje dėl pinigų, dėl valdžios ir galios. Jų turint kyla grėsmė. Grėsmė juos prarasti, pavojus tavo gyvybei. Taigi pagal bendrą spalvos reikšmę visi šie dalykai atitinka raudoną spalvą. Žinoma ji turi ir teigiamų dalykų. Raudona spalva simbolizuoja šilumą, kuri kainuoja, meilę, kuri šiais laikais nuperkama. Bet šie keli gražūs dalykai nekompensuoja neigiamų. Tada priėjau prie geltonos spalvos. Susiejau ją su Šviesesniu rytojumi. Jei turi pinigų, tai atrodo saulė šypsoti, gyvenimas mielesnis, galimybės didesnes, komforto malonumas ir galiausiai laimė. Žalia spalva buvo problematiška, jos aš neliečiau, palikau žalią spalvą atspindėti doleriui, kurį jau nuo seno visi vadina žaliu, na žinoma, gana lengva išeitis. Žalia spalva yra labai teigiama, prie jos beveik neprikibsi, ji panaši kaip ir geltona. Simbolizuoja optimizmą, gerą savijautą, vaistai juk kainuoja, tad sveikatą manau taip pat galima įkainoti. Taip pat saugumą, sąžiningumą ir harmoniją, o štai čia ir atsiranda kabliukas, tačiau jo kol kas neliesiu, žaliai spalvai paliksiu simbolizuoti dolerį.

Išdėsčius savo tokias mintis dėstytojui ir mane gerokai sukritikavus, ėmiau mastyti kitaip: taigi raudona spalva atitinka pinigo reikšmę, manau to niekas nenugynčis, tačiau geltona sumaišė visas kortas. Ar tiesa, kad turint pinigų yra šviesesnis rytojus? Pinigai atneša nelaimę. Argi milijordieriai saugūs, argi jie laimingi? Kam sunkiau benamiams, kurie niekada neturi pinigų ar turtuoliams? Kas jų neturi yra alkani, o kas jų turi gyvena baimėje. XII simbolinė geltonos spalvos reikšmė ėmė keistis ir įgijo neigiamą vertinimą: tapo išdavystės, melo, veidmainystės, degradacijos, godumo, pinigų, pavydo spalva; pradėta sieti su priešais, piktais ketinimais. Taigi priėjau prie išvados, kad dvi iš trijų  spalvų turi neigiamą reikšmę pinige. Kuo turi daugiau pinigų tuo įsigyji daugiau problemų, priešų, baimių, bet tie kurie jų neturi nemato pasaulio. Šiuo atveju tikriausiai geriausia būtų turėti nei per daug ne per mažai, bet kai jų turi daugiau, nori dar daugiau, paskui neišgyveni su esamais ir jauti stygių? Taigi ar yra ta riba kai jų gana? Žalia spalva iki šiol man kėlė daugiausiai klausimų, buvo neutraliausia spalva, kol nepradėjau rašyti, o šį tekstuką bandau jau parašyti trečią kartą, ir nežinau ar ši kartą man pavyko. Sunku rašyt, kai dar pas pačią mintys nesugulusios taip kaip reikia. Nenukrypkime per toli, reikia užbaigti su žalia spalva. Taigi, ši žodis jau nebežinau kelinta kartą pasikartoja, žalia spalva prarado teigiamą poziciją mano struktūroje, nes jei ją sieju su pinigais tai jų turint nebelieka nei saugumo, aišku jei neskaitant tai, kad jei jį nori turėti turi nemažai už tai sumokėti, ir vistiek laisvai nesijausi, nelieka nei ramybės, kuri yra tokia brangi dabartiniame gyvenime, o ir apie sąžiningumą galima taip pat pamiršti, nes ten kur pinigai sąžinė dingsta. Ir pagaliau pinigų dėka harmonijos gyvenime nėra. 

Tikiuosi neprailgo skaityti, ir tikiuosi noras pasisakyti yra. Kiek žmonių tiek ir nuomonių, jų dabar aš ir laukiu:)

P.s. jei pavyks savo teorijas pagrįsti ir įtikinti tuo kitus, galutinį darbą būtina įkelsiu čia:)

2012 m. sausio 10 d., antradienis

Pro objektyvą

Menas, tai ne tik fotografuoti, bet atsirinkti nuotraukas. Tai daugiausiai laiko užtrunkantis procesas. Reikalaujantis daug kantrybės ir žinių.


Kodėl ne kiekvienas gali fotografuoti? Bet gal kiekvienas gali išmokti? Kiti tiesiog gimsta su įgimtomis žiniomis. Ar tai mokslas? Gal ta įgimta dovana? Yra tokių žmonių, kurie fotografiją laiko ne menu. Kodėl? Atrodo taip lengva fotografuoti, paskui išryškinti, paphotoshopinti ir eksponuoti, bet argi fotografija nereikalauja tam tikrų žinių, įgūdžių? Jei kas turi ką papildyti rašykit. Aš nebaigus fotografijos, nesu profesionalė, net ne fotografė, net nepavadinčiau megėja, nors fotoaparatą turiu tik mėgėjiška, link profesionalaus, vis nesugebu įsigyti veidrodinio. Tiesiog fotografuoju iš širdies, tai atpalaiduoja, rami, džiugina ir sukelia geras emocijas.




 Bet kas iš tų naujų fotoaparatų? Taip jie turi daug funkcijų, daug programų, galimybę pasaulį paversti paveiksliuku. Na žinoma objektyvai ir visa kita, be jų butų neįmanoma. Bet aš noriu pasakyt visai ką kitką. 

Myliu tik tikras nuotraukas, gyvas. Ne photoshopo galimybes, nors šiais laikais neatskirsi. Kas nuotraukoje svarbiausia? Ką turi jausti fotografas, ką turi sudėlioti nuotraukoje? Kompoziciją. Tai yra pats svarbiausias dalykas. Kompozicija turi veikti žmogų. Kaip žinia, žmogaus žiūrėjimo kryptis yra iš kairio kampo į dešinį kampą. Kompozicija gali šokiruoti, gali stebint, veikti teigiamai arba neigiamai, sukelti tam tikras emocijas, ir jei ji gera visada paliks pėdsaką žiūrovo atmintyje. O tai ir yra svarbiausia. Intriga. Kompocizija turi sukelti tam tikra intrigą. 

 "Kiekviena paveikslo detalė turi būti matoma ir turi vaidinti jai skirtą pagrindinį arba antraeilį vaidmenį. Viskas kas paveikslui neduoda naudos, jam yra žalinga."
                                                                                                                                A. Matisas

                                        
Taigi visai nesvarbus fotoaparatas, svarbus fotografas. Svarbus jausmas, suvokimas ir pajautimas visų tave supančių detalių kurios patenka į objektyvo lauką. Trumpiau tariant reikia pajausti daiktų dydžius ir jų proporcijas. Ir tam visai nereikia profesionalios įrangos, tai galima atlikti su pačiu paprasčiausiu fotoaparatu. Kam pirkti brangų aparatą, jei neturi vidinio pajautimo. Fotoaparatas neatliks už tave pagrindinių veiksmų, jis tik stilizuoja, kontrastuoja nuotraukas, jas suminkština, tačiau jų ne kombinuoja. Na jei tinka čia tas žodis, suprantat ką noriu pasakyti.




 Fotografuoju jau senai. Fiksuoju viską: kas negyva ir kas gyva, kas juda, keičiasi ir nyksta. Tai tik aistra,o gal kada nors pavirs į kašką daugiau. Puikus būdas mokintis komponuoti daiktus, detales, spalvas, ypatingai praverčia tapyboje, bei jos kompozicijai. Fotoaparato objektyvas viską supaprastina, palengvina, tau pačiam nebereikia kurti ir statyti pastatymo, tau tik reikia jau esamus objektus sudėlioti į atitinkamus rėmus.







Tai toks nuostabus procesas leidžiantis atsipalaiduoti, džiaugtis viskuo ką matai ir nesvarbu kvalifikuotas tu ar ne, niekas niekada ir nieko neuždraus tau fotografuoti. O tai svarbus procesas, užfiksuoti tai, kas tikriausiai lygiai taip pat nebepasikartos - emocijas, nuotaiką, pasaulio stebuklus ir mažus nutikimus. Tai lyg vedamas tavo gyvenimo, šalies ir viso pasaulio dienoraštis. Užfiksuojantis kiekvieną akimirką ir momentą, vietą ir laiką, viską kas tave kada nors yra supę. Tai tikriausiai būtų atsakymas į klausimą, jei kas nors, kada nors paklaustų: kodėl tu nori būti fotografuojamas.

Ir kartais taip žavi papraščiausias minimalizmas, išdaigos.



 Ir vieni iš mano mėgstamiausių: kvailiojimas, žaidimas, atsitiktinumas, rizika ir lieka vienas malonumas:)




Fotografija kaip meno šaka atsirado XXa. Vienas iš pirmųjų jos pijonieriumi laikomas Lazlo Moholy - Nagy. Jis užsiėmė techniniais fotografijos ir kino eksperimentais. Nuo 1922 pasinėrė į fotografijos sritį. Tai fotografinio vaizdo kūrimas be fotoaparato. (Jei kam įdomu pabandykit, pati dar neprisiruošiau, ir parašykit kaip sekėsi.) Apšviečiant daiktus ant šviesai jautraus fotopopieriaus. Šešėlinės vietos lieka baltos, tiesiogiai apšviestos vietos - juodos. Kai objektas arčiau pagrindo tuo kontūrai ryškesni. Papildomi efektai sukeliami naudojant kelis šviesos šaltinius, judinant juos arba daug kaitinio apšvietimo būdu. Moholy - Nagy fotografijose kompozicija vaidina esminį vaidmenį.


Tai tiek jums norėjau papasakoti apie fotografiją, kaip vieną populiariausių meno šakų, taip kaip ją įsivaizduoju aš. 

Rodomos nuotraukos tikrai nėra pavyzdžiai kaip reikia daryti:) Tiesiog naudodamasi proga kažką parodžiau iš savo archyvo. iki:)