Follow by Email

Tapyba - Painting

2009


Vandens deivė "Tetija"














2010




















2011


Akis - svarbiausias žmogaus organas. Jos dėka matome ir suvokiame pasaulį: spalvas, kūnų formas – aplinką. Tokia maža palyginti su visu žmogaus kūnu, o atlieka vieną svarbiausių funkcijų – leidžia žmogui gyventi materialiame pasaulyje.
Siekis lavinti savo įgūdžius realistinėje tapyboje, paskatino tapyti savo akį – vieną iš įdomiausių žmogaus organų, turintį tokį didžiulį spalvų spektrą. Realistinį tapybos būda rinkausi norėdama įsigilinti į akies struktūrą, odą, blakstienų padėtį, vyzdį ir atspindį jame. Kaip vyzdyje atsispindi šviesa, šešėlis.
Kompozicija sukonkretizuota į pačią akį, kad kuo mažiau būtų nuobodžių plotų, tik apatinis ir viršutinis akies vokai šiek tiek matytųsi. Bandžiau atkartoti natūralias odos ir akies sudedamųjų dalių spalvas.





Laiko erozija

       Šiuo metu visame pasaulyje daug kalbama erozijos tema. Erozija vyksta visur: žemės paviršiuje, metaluose, pastatuose. Ji iš lėto graužia musų išteklius ir paveldą.
Šį veiksmą pritaikiau savo miesto, Kauno senamiesčio architektūrai. Žmonės kuria tokius gražius ir didingus pastatus, o paskui juos apleidžia. Pastatai nyksta mūsų akyse. Kiekvienais metais laiko padaroma žala vis didesnė. Plyta po plytos subyra galingi mūriniai pastatai.
Savotiškai jie paįvairina, suteikia dinamikos, spalvų, nuotaikų miestui, bet tuo pačiu ir nyksta kartu su savo istorija.
Dabar žiūrint į tokius apleistus pastatus kyla vien tik liūdni, nostalgiški jausmai, priversdami dirbti mūsų vaizduotę – kaip tie pastatai galėjo atrodyti, kas juose gyveno, kodėl dabar stovi vieni ir apleisti. Tiek daug kyla klausimų žvelgiant į juos.
Dėmesį skiriu Muitinės gatvėje stovinčiam pastatui. Namo langai, durys, sienos, senos likusios kabėti užuolaidos nuo neatmenamų laikų praneša apie savo šiuometinę būklę. Tai istorijos paminklai, kurie šaukte šaukiasi mūsų dėmesio.



 Portretas

 Pasaulio atspindys
Žmogus, kurį nutapiau, yra mano pažįstamas. Mane žavi ne tik jo išvaizda – netradisiškai šviesus gymis, primenantis švedų tautybės jaunuolį, bet ir protas - gebėjimas kasdieninius reiškinius paaiškinti moksline kalba. Visa tai suteikia peno mano vaizduotei. Žvelgiant į šį žmogų, širdį užlieja ramūs, šilti jausmai. Žavi jo taisyklingi veido bruožai, įgimta veido asimetrija, natūraliai garbanoti plaukai, saulės nubalinti antakiai, lengvai raustelėjusios vos neperšviečiamos ausys.
Nors jis su akiniais ir nesimato jo akių, tai tik dar labiau įaudrina vaizduotę, fantaziją ir spėliones: kokios gi jo akys - piktos ar žaismingos, kokios spalvos, kokios formos blakstienos - tiesios ar riestos? Tiek daug kyla klausimų, žiūrint į jo akis, kurias dengia akiniai. Ir štai intriga - jo akiniuose atsispindi visa tai, kas mus supa - medžiai, namai, mašinos, kalnai, takai ir takeliai,upės, kloniai ir žolynai...
Įdomiausia tai, kad žvelgdamas jam į akis, matai, kas tau vyksta už nugaros, matai atvirkščią veiksmą, keičiasi judėjimo kryptis, viską regi tarsi kino ekrane.
Geriau įsižiūrėjus pamatai ir jo nuostabios akies fragmentą. Jis tiesiai žiūri į tave ir jauti jo šiltą žvilgsnį, nors tą žvilgsnį turėtų nustelbti akiniai...
Akiniai, tai tarsi filtras, nes pro juos aplinką matai tam tikrame fone, tarsi žiūrėtum juodai - baltą (nespalvotą) filmą. Po akiniais galima nuslėpti savo tikrus jausmus ir mintis, kurias išduoda mūsų akys - žmogaus atspindys.


Šiuolaikinio meno kūrinio interpretacija

Interpretuoju Marc Quinn skulptoriaus darbą. Interpretacijai pasirinkau save. Vaizduoju darbo procesą, veiksmą, judesių kaitą. Atlieku bandymus su savimi.


Autorius - Marc Quin
Skulptūros pavadinimas: „Sfinksas“

Autorius skulptūroje vaizduoja manekenę Kate Moss jogos pozoje. Pirmą kartą skulptūra buvo rodoma Mary Bone galerijoje Niujorke 2007 metais.



„Vanduo“

Pasirinktas motyvas karšto – šalto vandens ženkliukas. Aplinka - spalvų įsiliejimas į metalą.



Portretas

„Pasaulio atspindys 2“

Tęsiu pradėtą temą. Tapau ir analizuoju akinių metamus šešėlius ant žmogaus veido,  aplinką kuri atsispindi akiniuose. Šiame darbe matomas nebe pilnas portretas, o tik dalis jo, labiau susikoncentruota į atspindį akiniuose. Motyvai tie patys, gamta, kelias, mašina, tačiau šiame darbe žmogus nebe vienas. Jis dėmesio centre, ne tik kompozicijoje, bet ir siužete.



 Žmogaus kūno fragmentas

„Padas“

Vaizduojama pade susidariusios raukšlės, lankstant padą.











" Nida 1"


"Nida 2"

Eskizai








2012






                                             „ Tai ne autoportretas“ 

Laisvai temai tapyti pasirinkau save, tačiau darbe nevaizduoju savęs kaip asmens. Tai supratau tapydama darbą, visiškai nejaučiau ir nesureikšminau tapomo abjekto. Nekėlė jokių emocijų ir neturėjo reikšmės, aš tampu tik priemone perteikti fotoaparato galimybes, pavaizduoti žaidimus su juo, kai jis yra sukinėjamas judant man pačiai prieš objektyvą. Veidas tampa deformuotas, atsiranda specialiųjų efektu, kaip sudvigubėjusios akys, žaibai išeinantys iš jų, išsiliejęs veidas, deformuoti plaukai ir aplinka.


                                                             „Užprogramuoti

Jau ilgą laiką nežiūriu televizoriaus, tačiau žinau, kokios populiariausios laidos per jį yra rodomos ir tai yra vienas blogiausių dalykų mano nuomone. Žmonės net nejaučia, o blogiausiai, kad nesupranta kaip su jais yra žaidžiama ir manipuliuojama jų mintimis. Skatinami galvoti neigiamai, pesimistiškai, priversti visko bijoti, mažina pasitikėjimą ir gražias idėjas apie gyvenimą. Televizijoje labai stipriai veikia psichologija keičianti žmogaus mąstymą ir požiūrį. Aš kalbu apie visą neigiamą informaciją kurią teikia televizija, spauda, radijas. Smurtas, apgavystės, sukčiavimas, žmogžudystės, apiplėšimai, aferistai, skandalai, prostitucija, tai yra bene populiariausio žanro laidos. Kurias žmonės žiuri su malonumu. Visą blogą informaciją kaupia pas save viduje, net nesuprasdami, kad tai formuoja jų bendravimą, pažiūras ir elgiasi. Susitikę draugus, nuvažiavę pas gimines su malonumu pasakoja tai lyg pačius įdomiausius ir svarbiausius įvykius. Vyksta milžiniška visuomenės degradacija. Visuomenė gyvena neigiamomis emocijomis, kurias kuo puikiausiai ir nestabdomai diegia viena stipriausių jėgų TELEVIZIJA. Norisi žmonės pasakyti stop, kad jie susimąstytų ką jie žiūri ir ką klausosi, kad sąmoningai yra programuojami neigiamoms mintims, kurios žmogui ilgainiui sukelia pavydą, pyktį, erzlumą, blogą nuotaiką, nusiminimą. Ir nėra kuo stebėtis, jei žmogus kiekvieną dieną girdi kas baisaus ir žiauraus atsitiko šiandien, vakar ir t.t., jo pasąmonėje išlieki visi šie blogi prisiminimai,kurie turi pasekmių žmogaus elgsianai.
Savo darbe vaizduoju du senyvo amžiaus žmones. Tai yra labiausiai įtraukta visuomenės dalis, kuri lengviausiai pasiduoda televizijos teikiamai informacijai, dėl to ir pasirinkau vaizduoti pagyvenusius asmenis. Dažnai pati susiduriu su žmogumi, kuris vos tiktai pradėjęs šnekėti puola pasakoti tai ką matė ir girdėjo tragiško, nelaimingo ar smurtinio. Taigi, senyvo amžiaus pora gurkšnoja vyną puikios, pakilėtos nuotaikos ant televizoriau, kurio ekrano informacija atsispindi žiūrovams už nugarų. Tai galbūt eilinis  penktadienis ar šventinis sekmadienis, kaip ir dažniausiai leidžiamas šalia milžiniško ir viską žinančio ekrano, o gal tai paprasta diena, nes juk žmonės mėgsta po darbų išsitiesti ir spoksot į spalvotą ekraną su begalybe pačios įdomiausios informacijos ir susidomėjimą keliančiais vaizdais.
Galbūt tai liks tik šmaikštus piešinėlis, kuris po valandos bus užmirštas, o galbūt privers susimąstyti ir keisti savo įpročius, rinktis kitokias laidas, kitokį laiko praleidimą, bei patys suvoks ir rinksis kokio pobūdžio informaciją domėtis.



                                         "Neperskaitytos istorijos“

Tai lyg knygos, kurių nesi perskaitęs, esi jas matęs, bet niekada nevartęs. Arba čia slypi kiekvieno paslėpti romanai, istorijos ar prisiminimai. Gal pačios įdomiausios ir įsimintiniausios knygos. Tai galimybė kurti savo knygas, įstatyti jas į vietas, o gal jų turinį pritaikyti kuriai nors iš spalvų. Žiūrovui žaidimas leidžia rinktis ką jis nori užrašyti tuščiouse, be pavadinimų knygose. Skatina prisiminti skaitytas ir senai užmirštas knygas, o gal tokias kurias norėtu perskaityti dar kartą. Tai galimybė prisiminti knygas esančias jūsų lentynose . Šis paveikslas siekia kontaktuoti su žiūrinčiuoju, priversti jį pasitelkti vaizduotę, sukurti savas istorijas ir jas patalpinti knygose, o gal tiesiog iš atminties ištraukti mylimiausias ar labiausiai nekenčiamas knygas, pasirenkant laisvas viršelių spalvas. Kadangi kiekvienas skaitome skirtingo turino knygas, tad užbaigta knygų lentyna pas kiekviena bus savita.




                                                 „Kelias i Venecija“

2011 metais su grupiokais išsiruošėme į kelionę autobusu. Tai buvo ilga ir varginanti kelionė į Venecijos Bienale. Tačiau, važiuojant naktį fiksuodavau kas vyksta pro langą. Naktis įdomesnė tapdavo už dienos vaizdus. Kitų pravažiuojančių mašinų šviesos, žibintai, bei autobuso vidus sukurdavo įvairias šviesų kompozicijas, kurias fiksavau fotoaparatu. Nakties stebėjimas pro autobuso langą virsta šviesų abstrakcijomis.