Kaip Zmuidzinavičiaus tapyba perteikia peizažus? Jis jį romantizuoja, idealizuoja, simbolizuoja. Kai kurių peizažų aplinka supaprastina, spalvos ramesnės, monochromiškesnės. Kituose darbuose elgiasi atvirkščiai, jo perdėtas saldumas tampa atgrasus, nepatrauklus, gąsdinantis bendrą paveikslo estetinę išvaizdą.
Negaliu teigti, kad man visiškai nepatiko autoriaus darbai parodoje "Peizažas tapyboje: nuo Antano Zmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų", kuri veikia nuo 2012 sausio 26d. iki vasario 26d. Juos apibrėžčiau kaip tvarkingus, lyriškus su realizmo bei liaudies meno užuomazgomis. Paveikslai nesužavi ir neprikausto ilgam darbo nagrinėjimui, o jei ilgai ir išlieka vaizdas atmintyje, tai tik dėl saldaus motyvų vaizdavimo. Tai tampa panašu į hiperbolizavimą, nors pats autorius manau to nesiekė. Jis idealizuoja peizažą, suteikia jam idealaus pasakiško, perdėto grožio iliuzijas. Paveikslą paversdamas lyg paveiksliuko, pasakos motyvu, jis idealizuoja, perkuria, suteikia jam pasakiško, perdėto grožio.
"Užgesęs vulkanas"
Romantizuoja Medžius, dangų. Tai rodo žavėjimas gamtos grožiu. Per peizažą išreiškia savo vidinias emocijas, nuotaikas, pakyla virš buitiškumo, kasdieniškumo. Romantizuodamas gamtą, taip parodo sąlyti su ja, dvasinį artumą. Per gamtą išreiškia savo vidinę būseną.
Nors jo kūryba vertinama kritiškai ir laikoma prastu pavydžiu, tačiau visiems mums jis yra labai svarbus, kaip Lietuvos menininio gyvenimo puoselėjimo ir garsinimo dailininkas. Paliko didelį kūrybos palikimą, buvo garsus tų metų kultūros veikėjas Lietuvoje. Aplankykite jo darbų parodą.:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą